Drebinantys faktai apie panagėsna kaišiotus vinis ir britvas, čekistų smūgius snukin ar pendelius į jaknas – nepasitvirtino bei buvo, turbūt, susapnuoti! Tačiau aišku, kad beveik trejus metus už valdiškus pinigus gyvenusi mergina, greičiausiai, pasakė ne viską…
Eglės Kusaitės istorija su meilužiais saugume tapo viena skaitomiausių ir budino aistras su svarstymais. Netrūko ir vaizdžių pasisakymų, šnipų karininko mokslinės veiklos ir kompetencijų analizės.
Čėčėnų ir karinių bazių Rusijoje, kovotojų ir organizuotų grupuočių ryšių ar pėdsakų nerasta, nebent agento pametėtas Koranas, ir keletas paranoją primenančių išsireiškimų. Tąkart šmaikščiai klausta, „jei turiu namuose tiubetėjką, ar turiu apie tai pranešti saugumui?“
Mergina laisvėje?
Ji šypsosi ir atrodo laiminga – kankinantis saugumo tardymo košmaras ir areštas jau praeity!
Tačiau ar kas svarstė, kiek saugumo berniokams kainavo E. Kusaitės ganymas? Kokiu pagrindu metai iš metų buvo skiriamos valstybinės lėšos? Dėl šnipšto, kuriuo vėl suklibėjo Departamento kėdės?
One thought on “Kusaitės byla”