Zbygniewas Piwacijus

Gilian liūdesin paniro батька, po vieno stipriausių savo sėbrų – Venesuelos diktatoriaus Hugo Chavez spontaniško galo. Akivaizdu, kad dabar pasaulyje vis daugiau teks spręsti apie Baltarusiją, kai nebeliks ir paties Lukašenkos.

Be ne vienintelė pro Baltarusijos propagandinės agentūros BELTA cenzūrą praslydusi nuotrauka apie tai, kaip baltarusijos jaunuomenė gedi velionio H. Chavezo

Teisingai buvo pastebėta internetuose, kad šiųmetė kovo 8-oji Baltarusijoje pažymėta ne tradicinės moterų ir vyrų šventės paleistuvysčių, bet gedulo dėl vieno paskutiniųjų pasaulio diktatoriaus, artimo Minsko bendražygio ir palaikytojo Hugo Chavezo mirties. Simboliškai karksima, kad vis mažiau pasaulyje lieka diktatorių, o neišvengiamas Aliaksandro Lukašenkos galas priartėjo dar labiau.

Štai tampa akivaizdu, kad Lietuvai, kaip artimiausiai Baltarusijos Šiaurės kaimynei, tenka projektuoti gyvenimą į Baltarusiją be Lukašenkos.

Ekonominė nauda

Ekonominės prielaidos dviejų broliškų respublikų susijungimui ir ko-egzistencijai jau glūdi nuo senovės. O šiais laikais vien ko verta beprecedentė idėja įkurti tarptautinę laisvąją ekonominę zoną abiejų šalių pasienyje! Kažkur ten būtų galima statyti bendrą atominę katilinę, o Zuokas ten galėtų įkurti didžiausią aerouostą Baltijos regione, šalia Vilniaus.

Net jeigu ir tektų, Vokietijos susivienijimo pavyzdžiu, sukišti nemažą sumą į Baltarusijos ekonomikos pritaikymą prie mūsų (ES) sąlygų, čia, neabejotinai, svarų vaidmenį suvaidintų užsienio kapitalo investicijos. Pigesnės darbo jėgos ir platesnės pardavimo rinkos poreikis vis labiau auga mūsų kaimynuose, tolydžio ilgiau patiriame bendras Europos recesijos pasekmes. Todėl drąsu teigti, kad Baltarusijos rinkas įsisavinti apsimokėtų drauge su Lenkija.

Po to, kai mes išradome Europos Sąjungą, prisiminkime ir istorinę tautų draugystės didybę! Šilumos ženklus rodantys istoriniai Lietuvos – Lenkijos santykiai, gandai, kad vieningą Europos valiutą Eurą greičiau už mus įsives TVF engiami latviai, kreipia žvilgsnį į Vakarus.

Europos perspektyvos

Būtent Euro įvedimo laukimas Lietuvoje ir Lenkijoje leidžia pamąstyti apie pereinamosios valiutos laikotarpį. Praėjusiame šimtmetyje stebėjome taip pat beprecedentį pavyzdį, kai, panaudodama pereinamuosius pinigus – „vagnorkes”, Lietuva išėjo iš rusiško rublio zonos ir sugebėjo įsivesti Litą. Ko gero, zloto įvedimas Lietuvoje leistų dar labiau suartinti dviejų ES šalių rinkas, sustiprinti jų ekonomikas bei padidinti įtaką Baltijos jūros regione. Toks finansinio stabilumo ir saugumo užsitikrinimo žingsnis turėtų susilaukti supratimo ir Briusleyje.

Taigi, mažiau nei dviejų metų perspektyvoje (jeigu tikėti Ministro pirmininko pareigas einančiu prietaisu A. Butkevičiumi, kalbančiam apie tai, kad Lietuva Eurą, greičiausiai, galės įsivesti 2015 metais), verta imtis skaičiavimų ir, galbūt, ekonominių veiksmų, kurie leistų pasiruošti Baltarusijos ekonomikos įtraukimui į zloto zoną. Ten įmestų pinigų vis tiek nebūtų gaila, o valiutos cirkuliavimą bent kažkokį ten užtikrinti būtina.

Vienaip ar kitaip, grįžkime prie apžvalgininkų minties ir baltarusiškos kovo 8-osios gedulo dvasios. Pasaulio diktatoriai krenta vienas po kito. Nepaisant galimų Hugo Cheewazo reinkarnacijų, Aliaksandro Lukašenkos širdį ir šalį šiandien drebina nerimas dėl svarbių permainų neišvengiamumo artėjimo. Mums tai – geopolitinė priedermė, prisiimti atsakomybę ir pasekmes už kaimyno tvartą.

Tags: Aliaksandras Lukašenka, Baltarusija, ES, euras, Hugo Chaves, Hugo Cheewaz, Lenkija, Lukašenka, valiuta, Venesuela, батька