Zbygniewas Piwacijus

(Tęsinys. Pradžia – gruodžio 13-osios numeryje )

Demaskuojantys faktai ir ateinančių metų tendencijos virtualioje diskusijoje, kurioje dalyvauja Blogeris Zeppelinus ir Arūnas Brazauskas. Kadangi pastaruoju metu kaip kam kilo abejonių, kuris iš jų – tikrasis, tai ir pradėjau pasikalbėjimą tuo klausimu.

“Ėė, turite omenyje Arūną Brazauską ir Blogerį Zeppelinus? Tikri šiuo atveju yra abu.“ – Pirmasis pradėjo Blogeris Zeppelinus ir paaiškino:

„Tik labai skirtingi: A.Brazauskas yra vadovaujantis visokioms žiniasklaidoms plataus akiračio intelektualas, rimtas ir <s>storas</s> solidus.

Tskant, gyvas respektabilumo įsikūnijimas, besisveikinantis už rankos su visokiais elitais ir pageriantis brendžio ekspremjerų, oligarchų bei šiaip žiniasklaidos magnatų kompanijose. Tokiam užsigeidus ką nors paporinti svietui, jo paslaugoms atsiveria didžiausi portalai, laikraščiai ir TV studijos.“ – Pylė į taurę brendžio senas karys.

„Esu du kartus matęs Zeppelinus’ą gyvą, bet neliečiau. Negaliu tvirtinti, kad jis nėra holograma,“ – rėžė giljotina per kubietiško cigaro pasturgalį Arūnas Brazauskas.

„Tuo tarpu Blogeris Zeppelinus tėra kuklus Internetų užkampių gyventojas, kartas nuo karto iš ten švystelintis į virtualios erdvės platybę neredaguotų minčių pluoštą, kupiną stiliaus, ortografijos bei gramatikos klaidų.“ – Geraširdis didvyris atsakė užsigerdamas.

„Brazauskas turi Zeppelinus kaukę, o Zeppelinus – Blogerio, kokių dar kaukių turite?“ – Neatlyžau putodamas.

„Ne, aš neturiu Zeppelinus’o kaukės. Turiu psichoterapeuto Eugenijaus L. kaukę. Dar turiu tepalo veidui.“ – Pūtė miglą į akis Arūnas Brazauskas.

„Na, už A.Brazauską visgi nekalbėsiu,“ – vėl prabilo Zeppelinus, – „gal jis pats kada paatviraus, o štai Zeppelinus išties turi dar keletą socialinių kaukių, naudojamų kasdieniame gyvenime ir reguliariai keičiamų, priklausomai nuo situacijos. Mėgstamiausios iš jų yra šios: Šeimos Galvos, Ištikimo Vyro, Pavyzdingo Tėčio, Mylinčio Sūnaus, Gero Darbinyko ir Doro Lietuvio.“

Blogeris Zeppelinus, katras yra vadinamas internetiniu profiliu, mandagiai atsiprašė ir nuėjo į tūliką. Tuo tarpu A. Brazauską gaubė kubietiško cigaro dūmai ir tvyrojo mąslus žvilgsnis.

Kodėl skaitytojams smalsu, kas ką rašinėja?

„Jeigu tikėti tokio Č.Darvino teorija, tai žmonės tėra geriausiai prisitaikiusių prie aplinkos nuplikusių ir beuodegių beždžionių rūšis.“ – nusilengvinęs konstatavo Zeppelinus.

Arūnas Brazauskas čia pat paprieštaravo: „Nenuvertinkime skaitytojų. Smalsu ne kas ką rašinėja, o kokios panikės iššoka paraštėse.“

„Iš čia ir tas prigimtinis smalsumas – būtent jis padėjo toms beždžionėms užvaldyti Pasaulį ir tapti Žmonėmis – Gamtos Valdovais.“ – paaiškina tinklaraštinkas, kilstelėdamas pleistru užklijuotą antakį.

Blogeris Zeppelinus pasigavo mintį, kad LiveJournal – Kremliaus ranka: „Šiaip jau ta ranka ilgus metus buvo amerikoniška, bet kai paaiškėjo, kad LiveJournal tapo pagrindine laisvos minties reiškimo ir sklaidos erdve rusakalbiams žmonėms, kai kada galingesne už valdžios kontroliuojamas žiniasklaidas, Kremlius įpareigojo vieną iš savo kontroliuojamų oligarchų, tokį Mamutą, kurio tautybės geriau neminėkime, kad nekurstyti patys žinote ko, perpirkti iš Ficpatriko tą blogofermą.“ – dalijosi įžvalgais aukštas karininkas.

„Kas ir buvo padaryta porą metų atgal. Valdyti tą blogofermą ir užtikrinti Kremliaus interesus Mamutas paskyrė kompaniją SUP, kuriai vadovauja vienos Artimųjų Rytų šalies piliečiai. Pajutę ant savo sprando tą SUPo leteną nemažai Rusijos blogerių pabėgo iš LJ kitur.“ – dėstė mintis Blogeris Zeppelinus.

Stojo reikšminga tyla. Kažkas, turbūt, pasijuto nejaukiai ir Arūnas Brazauskas pakilo nuo sofkutės. „Tai yra tokio pono Nosiko (nikas dolboeb) nuosavybė. O pats p. Nosikas yra… ar tik ne Izraelio pilietis (dar ir)? Jei ne pilietis, tai tikrai prijaučiantis.“ – aiškiai, nuosekliai ir suprantamai išsireiškė redaktorius.

„Taigi, kalbos apie Kremliaus ranką LiveJournale nėra iš piršto laužtos.“ – Vėl į dešimtuką pataikė garbės sargybos karys.

Saulė tolumoje leidosi tada link Šanchajaus uosto, paskęsdama Rytų kinų jūron. „Kokie bus ateinantieji metai?“ – nevalia išsprūdo prie stalo…

„Ateinantieji metai bus ne itin linksmi ir smagūs gyventi realybėje, tačiau virtualioje erdvėje viskas bus priešingai,“ – pranašavo ilgšis. „Bus apie ką rašyti, kuo piktintis, dėl ko nuogąstauti, baisėtis ir rypauti!“

„Ateinantieji metai bus rūstūs. Ypač pirmosiomis dienomis.“ – patvirtino A. Brazauskas.

(Tęsinys. Pabaiga – kitame numeryje)