Gal kai kurie žmonės nusipelno nors ir virtualaus paminklo, o gal tai jų atminties kolumbariumas, kaip ir mirusiųjų sielų profiliai socialiniuose tinkluose… Klajojantis muzikantas iš Lietuvos – Kęstutis Vaicackas šį kovą užmuštas Vokietijos Wiesbadeno parke, paauglių chuliganų iš Turkijos.
Klajojantis muzikantas Kęstutis Vaicackas - nežinomas dainius tėvynėje
Ši žinia atskriejo netikėtai, keistai ir iš Vokietijos. Kol tenykštė policija nėrėsi iš kailio, tikėdamasi, ko gero, didelio visuomenės susidomėjimo, Lietuvoje apie klajojantį gatvės muzikantą Kęstutį Vaicacką žinių buvo beveik nulis, ypač – elektroninėje erdvėje: jokių mp3, jokių photo ar video…
Wiesbadenas – iš principo – ramokas, pensionatinis miestukas, Hesseno žemės sostinė, Druskininkų lygio kurortas, kur „на воды“ po šiolėj važinėja germanų puritonai. Juos stvėrė elektrošokas, sučirškė įtampos ląstelės ir užvirė adrenalinas: atrodytų – maža to, kad kažkur klajoja bomžas iš Lietuvos, tai dar kažkokie pacukai, kurių vienas – turkas, pasirodo, įžūliai plėšikauja žudydami pramogai WarmeDamm parke!
Vokiečių supratimu, ko gero, blogio rūšių yra daugybė. Pastebėję menkiausią nukrypimą nuo Ordnungo, tos civilizacijos atstovai nedelsiant atsistoja į kokią nors šeštą poziciją – susitapatina su instrukcija, reikšdami begalinę užuojautą ir nuoširdumą, skubinasi gelbėti nelaimėlį – Ordnungo pažeidėją, kad kuo greičiau būtų pašalintas visuotinės tvarkos mechanizmo gedimas ir mašina galėtų toliau sėkmingai funkcionuoti.
Gal ir šaltai, ciniškai vartotojiškai čia apibūdinta, gal ir kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Wiesbadeno policija dirbo labai uoliai ir sąžiningai atlikdama savo pareigas – ko gero manyta, kad niekam nežinomo keistuolio muzikanto lemtis sulauks didžiulio susidomėjimo iš tėvynainių. Gal tam ruoštasi, gal tas galėjo iš tiesų būti?
Kęstučio Vaicacko ligšiol neteko užtikti jokiomis aplinkybėmis, negirdėti ir apie jį pažinojusiuosius, ką bekalbėti apie dainas ir muziką. 45-erių bardas, tempdamas dviratį su manta ir užsikabinęs ištikimą palydovę – gitarą, svyravo į žaliuojantį parką nakvynės. Galbūt, pakeliui persimėtė keliais žodžiais su trejatu dibilų, galbūt net jiems ką nors pagrojo, surūkė papirosą, o paskuj – gavo nuo jų į galvą konkrečiai! Ten ir pasibaigė, kaip daina, kaip akordas, nutrūkęs siūlas…
Kas pratęs, papildys, išrutulios tą istoriją, apie lietuvį bardą – klajojantį muzikantą Kęstutį Vaicacką, kuris svetimoj žemėj, chuliganų trenkas daug kartų per galvą, atidavė savo kvapą Viešpačiui Wiesbadeno WarmeDamm parke...?
Naujausi komentarai