Buduliai, degradai, prasčiokai, mužikai – tamsuoliai ir kaimiečiai, bobos ir veltėdžiai – kaip nori, taip tebūnie pavadinti runkeliai, nesvarbu, kad per aštuonerius metus nuo užvadinimo, mažai galvose kas tepasikeitė, o jei ir keičiasi, tai tikrai ne taip, kad dėl to galėtume būti ramūs šiandien. Pagreitį įgaunantis masinis judėjimas jau dabar atrodo agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau logiškas, kaip kažkada prasidėjusių naratyvų išdava…
Kur bepadėtum tašką, atsiras aplinkybių ir prielaidų klausti, o kaip kitaip galėtų baigtis šita pasaka? Net ir filme apie diktatorius lieka daugybė mįslių ir peno pamąstymams, ką bekalbėti apie laisvai paleistos fantazijos tiražuojamus vis naujus siužetus. Realybė skiriasi tuo, kad veiksmas vyksta super – online (turima omeny ne tik nauja mada per mobiliakus ir ustre.am live translioti visokius vaizdelius), niekas nekreipia dėmesio ar medžiaga suklastota, ar permontuota, daugybė režisierių, tarsi viščiokai po kiemą tųsina nugaišusio katino žarnas.
Jei ir neegzistuoja masinė sąmonė, tai bent jau masinis durnizmas – akivaizdus! Karti tiesa tame, kad kryptingas lavinimas ir ugdymas ne visada būna toks įdomus ir motyvuojantis, kaip buvimas ekstazės apimtoje minioje („Būsena, artima orgazmui“ – ko gero taip tinkamiausiai iliustruotų Autentiškos citatos). Suprimityvinant, galima spėlioti, kokias vertybines matricas ir kokiu būdu instaliuoti smegeninėse, kad isteriškas pasididžiavimas savo kvailumu, virstų kuo nors panašesniu į pridėtinės vertės kūrimą – bent jau lito zonoje.
Negalima teigti, kad ta minia yra kažkokia Matricinės visuomenės atmata – žmonės offline. Todėl viltys, kad kibernetinis razumas ir loginis, savanaudinis išskaičiavimas galop pasieks užausių kerteles, turi nenustoti stiprėti ir uoliai ieškoti savo adresato. Internetas bus visada jaunas, smalsus ir netruks susiformuoti kritinį požiūrį iš gausybės purvasklaidinio srauto.
Aišku ir tai, kad internetinė bendruomenė turi didžiulį pliusą, besikeisdama naujausia informacija, pažangiausiomis idėjomis ir didžiuliu protiniu potencialu bei operatyvia reakcija! Nekyla abejonių, kad čia toliau nebėra ką skaityti, nes faktinai sklaida toliau turėtų plaukti iš lūpų į lūpas, iš miesto į atokius vienkiemius be elektros. Vis tiek atrodys, kad čia daug pesimizmo ir pamokslavimo, varymo ant liaudies, bet tik lietuviškai apie tai reikia kalbėti, kad apie įsivardytus skaudulius galop rastųsi daugmaž vieninga, tautinė nuomonė.
Naujausi komentarai