– Laba diena. Ar mane pažįstate? – Paklausė netikėtai Fabijoniškių daugiabučio tarpduryje išdygęs Artūras Paulauskas. Ir čia pat paaiškino: „balsuokite už Darbo partiją!“
– Ar nesuglumino jūsų, pani Jadze, toks agitacinis, kadaise garsaus populisto akibrokštas? – Pasistojo klausimas.
– Sperdalej!* – Atšovė pagal geriausias šlėktų tradicijas išauklėta kaimynė – veteranė.
A. Paulauskas beldžiasi į miestelėnų butus, ragindamas neprarasti vilties dėl geresnio gyvenimo.
Pažemintas, graudus ir apgailėtinas buvusio Seimo pirmininko, laikinai dirbusio Lietuvos Prezidentu, Dekanidzę užvertusio generalinio prokuratoriaus žvilgsnis. Panašu, jog kadaise mėginęs įtikinti liaudį, kad nusipelnė gyventi geriau, pakišęs visą savo suburtą partiją – draugus, bendražygius ir rėmėjus vardan egoistiškų asmeninių interesų, A. Paulauskas atrodo kaip nevėkša juokdarys, išvirkščiaskūriaujantis dėl išmaldos, artėjant Seimo rinkimų puotai.
Ko verta agitacija už Darbo partiją, jei už Viktorą ir taip balsuos pusė Lietuvos? Aiškinant už ką balsuoti per Seimo rinkimus, A. Paulauskui tai – paskutinis šansas priminti apie save ir desperatiškai viltis susišūdeliauti balsus reitinguojant, ar vienmandatėse apygardose.
Rinkimų strategai netruko primesti, kad belenkokioje rinkimų apylinkėje auksinę balsuotojų akciją dalijasi kokie 6000 ten registruotų piliečių. Kasdien apsilankydamas bent pusšimtyje butų, rinkimų šauklys, teoriškai, pajėgus pasiekti reikalingą kiekį piliečių širdžių ir dėmesio iki lemiamo balsavimo spalio 14.
Net jeigu tai ir atrodo nerealu, pasvarstykime, kiek anūkų apsidžiaugtų nusifotografavę drauge su kandidatu, kiek šeimininkių pakviestų prašalaitį prie stalo, o pačiam klajūnui bent jau būtų proga pamatyti, kokiose apšnerkštose laiptinėse mes gyvename…
____
* „Pyzdink į Nachuj“ – lenk.
Naujausi komentarai