O mes prisimename. Ir kasmet – vis kitaip. Ir dar ilgai…
Televizijos bokšto gynėjų narsa ir pasiaukojimas tapo visų laisvės kovų simboliu. Veidas archyvo nuotr.
Šiemet žiema atrodė palanki lankytojams, atėjusiems paminėti sausio 13-osios prie Televizijos bokšto. Dažnai girdėjosi svarstymai – ar panašiai šaltoka buvo ir 1991 metais…
Sausio 13-osios minėjimas 2013 metais, panašu, atsikratė masiškumo ir pompastikos. Čia, visgi, susirinko negausiai ir jaunas, ir senas. Pasirodė, kad nėra prašalaičių, nes kiekvienas atrodė su savo mintimis ir nuostatomis – turį ką pasakyti ir ko paklausti apie anuos metus ir dabartį.
Simbolio reikšmė, įprasminant istorines sukaktis – begalinė. Kaip minėsime sausio 13 po penkerių, dešimties metų? Gal anais metais mums atrodė geriau statyti kryžius, o po desietko – žiū – čia jau švies į dangų lazeriai?
Ilgainiui čia padvelkia laidotuvėmis ir kapinėmis. Atrodo, lyg taip turėtų ir būti. Čia pat – žvakutės, tose pačiose vietose, kur ryškiai prasinešė mirtis…
O vaikams tai smalsu: „kodėl jie norėjo iš mūsų atimti televizoriaus bokštą?“
Ieškant 1991 metų sausio 13-osios įvykių paralelių su šiandiena, ar projektuojant perspektyvas į ateitį, vertėtų pastebėti, jog tuomet sovietų agresoriai kirto per komunkacinius mazgus. Kaip Lenino laikais, atiminėjo telegrafą, taip komunizmo imperijos žlugimo išvakarėse okupantai smogė per ištobulėjusią duomenų perdavimo sistemą – televiziją.
Čia dar kartą paminėtina svarbi alternatyva ir išsigelbėjimas iš informacinio vakuumo, kurį padėjo įveikti radijo bangų mėgėjai – trumpabangininkai, sportininkai – garbingi visi elektros inžinieriai, kabinę ledinius kabelius, prijunginėjantys Televiziją iš parlamento rūmų, tiesiantys požeminius ir oro ryšius su pasauliu.
Šiandien jau yra vietos fantazijoms, kaip viskas būtų klostęsi 1991 metais, jei tuomet jau būtume turėję mobiliakus, internetą ir fėjzbukus…
Įsivaizduokime šiandien, kad anuomet užpultas bokštas yra svarbiausias interneto serveris: tavo internetinė piniginė, nuotraukų galerija, elektroninis paštas ir facebook anketos. Kaip gintume savo privačius duomenis, jei kas kėsintųsi tankais juos užvaldyti?
Tuomet lekia bulvė, vinių prismaigstyta, su žvaigžde iždrožinėta, – į laužą. „Berods, iki paskutinio išvijome visus priešus…“
Žinia, kitąmet ir vėl degsime laužus, šildysimės arbata ir prisiminsime save, žiūrėdami į kitus. Bet visada, virkaujant dėl, neva, nepakankamo dvasingumo, minint istorines sukaktis, gal derėtų apsižvalgyti ir pasidžiaugti čia pat dar gyvais esančiaisiais.
Naujausi komentarai