Tinklaraštininkų susitikimas su ministre Vėsaite įskėlė ryškią takoskyrą tarp to, ką laikėme pažangia bei sutelkta jėga ir to, kas iš tikrųjų daugiausia lemia šiandienos gyvenime.
- Atrodo, šitas screenshot`as supurtė ne tik veltėdžius nomenklatūrinius politikus, bet ir nubrėžė aukštesnius kokybės standartus rašytojams. Pipedijos nuotr.
Socialiniai tinklai subruzdo, reaguodami į vasario 5 d. įvykusį pakazūchinį renginį kažkurioje iš ministerijų. Atrodo, kad sumanūs ir nuoseklūs strategai džiaugiasi savomis pergalėmis – kam prieiga prie valstybės valdymo srities, kam būdas nukreipti dėmesį nuo kylančios kritikos dėl tautos išrinktųjų nekompetencijos…
B. Vėsaitę, neva, patrolinę kai kurie tinklaraštininkai tapo išvadinti „pijaristais“ irgi „viarslininkais“, tuo pačiu aukštai įvertinant jųjų įtaką bei suskaldant Seimo rinkimuose 2012 sutelktai pasirodžiusių virtualiosios erdvės nuomonės formuotojų gretas. Pasimatė, kad ne kiekviena (-s) kilobaitų rašytoja (-s) pajėgia pastūmėti pokyčius valstybėje, o čia ir nusibrėžė nauji – aukštesni reikalavimai tekstų kūrėjams.
Akivaizdu, kad dabar, besiaiškinant, kas už ką ir kurie už kuriuos, išryškėjo svarbiausias demokratinės visuomenės principas – nuomonių įvairovė ir galimybė jas reikšti. Pliurpalizmas (trolinimas) tapo nuvainikuotas iš chuliganiško gluminimo į argumentuotą, pasvertą ir tikslingą veiklą. Atsirado dar vienas kokybės vertinimo požymis, kai ne tik rašytojų, bet ir skaitytojų vis dažniau bus keliamas esminis klausimas – Kodėl?
Tai reiškia, kad dabar būsime ne tik reiklesni sau, bet ir turėsime labiau paisyti išlavėjusio vartotojo įgeidžių. Tai įrodo ir tai, kad štampuodami kilobaitus, išmokstame įveikti vis sudėtingesnius iššūkius. Vienas jų – sutelktumas ties aukštesniais tikslais, nes rašome lietuviškai, tai yra – saviems, o kitas – kūrybingumas, nes generuojame turinio, temų bei požiūrių įvairovę, ne tik įveikdami stereotipus ir nuobodulį, bet ir įtakodami valstybės valdymą.
Dabar ne tik valdžioje esantys politikai, bet ir kiekviena (-s) rašytoja (-s) ar trydeliotoja (-s) ant sienų turėtų susipurtyti nuo žinojimo, kad elektroninėje erdvėje yra akylai stebima (-s), komentuojama (-s) bei vertinama (-s). Dabar jau nevalia tyčiotis iš bukų runkelių, kurie balsuoja už tuos, kurie mumis siekia užvaldyti!
Turime branginti tą deimantą kuris iškilo iš dar vieno šūdų malūno (račas ryškiausiai šiemet parodė, iki ko gali nusiristi psichuojantys narcizai) – suvokimą, kad lietuvišką blogosferą augina, puoselėja ir stiprina būtent laisvė kurti ir siekti pripažinimo tarp saviškių, nes internetai suteikia žinias, kuriomis mokomės išmintingai naudotis!
Kuo daugiau keistuolių, tuo laisviau rinktis, todėl čia tinka ir dar viena demokratinė perversija – aš nesutinku su tavo nuomone, bet pasisakau už laisvę ją reikšti. Gausi kritikos, rasis ir sprendimų…
Nesumaldami šūdo, galime pasitrolinti, kad Birutės Vėsaitės show kirto per sustabarėjusią nomenklatūrą, aukštai įvertino paprastą žmogų ir patvirtino augančią tinklų galią: į socialinę mediją suskubo lietis politikai, tuo pačiu tapdami atviresniais visuomenei, kritikai ir brainstormams, o blogosferos korifėjus, ėmė cituoti pramoninė žiniasklaida ir rodyti gylyn į provinciją televizorius.
Naujausi komentarai