Valstybinis monitoringas skalūnų dujų klausimais masina pulti į naujienų srauto sūkurį.
Po žeme yra tiek išteklių, kad neišmaniai jais besinaudodami, rizikuojame susprogti! (Statoil nuotr.)
Ietys lūžta nuo interpretacijų, ar verta Lietuvoje imtis išgavinėti skalūnų dujas. Protagonistai teigia tai būsiant alternatyva rusiškam monopolistui „Gazprom“, antagonistai baiminasi, kad visi nuo to galime susprogti.
Kaip yra iš tikrųjų – žino tik specialistai. Klausimas dėl skalūnų dujų išgavimo Lietuvos teritorijoje perspektyvų ir naudingumo atrodo panašus į referendumą dėl kaulų čiulpų transplantacijos irba VAE ateities.
Kadangi jau valstybinėms institucijoms užsimojama pavesti socialinės žiniasklaidos monitoringą šiuo opiu visuomenei klausimu, tai nėra abejonės, kad čia būtina sukaupti kuo daugiau tyriminės medžiagos. Piktina ir siutina tai, kad be pašėlusius pinigus už panašius tyrimus mokančių suinteresuotų biznierių, valstybinės įstaigos imasi dubliuoti šią funkciją. Klausimas tame, kaip valstybinio monitoringo sukaupti duomenys bus apdorojami ir pateikiami visuomenei.
Socialinės žiniasklaidos stebėsena jau savaime sureikšmina elektroninės tinklaveikos įtaką viešosios nuomonės formavimui. Galbūt, saugumo dėmesys skalūnų dujų klausimams persergsti bulvarinius diletantus atsakingiau rinkti ir skleisti informaciją. Galbūt, fėjzbukuose galima aptikti iš tiesų vertingų pastebėjimų, ekspertinės nuomonės, interesų grupių argumentų „už“ ir „prieš“ skalūnų dujas Lietuvoje…
Visgi, čia įterptinas vieno subjektyviai autoritetingo geologo mįslingas pastebėjimas, kad skalūnų dujų idėją Lietuvoje verta ginti ir aiškinti iki smulkmenų, kaip savanaudiškai pasinaudoti gamtos ir technologinio progreso mums teikiamomis gėrybėmis. Antra vertus, kiekvienas mūsų subezda pakankamą kiekį teršalų, kuriuos galima uždegti, inertizuoti irba pasukti visuomenei naudinga linkme
😉
Naujausi komentarai