Tarp dabartinės migracijos yra kaip niekad didžiulė radikalaus islamiško terorizmo Europoje grėsmė. Jei ne galimų išpuolių žiaurumu, tai žmogišku ištekliumi ateiviai apsės besusitraukiančią Europą.
Norime to ar ne, pripažinkime, kad dabar išgyvename vieną didžiausių žmonių migracijos bangų, savotišką tautų, kalbų, kultūrų ir religijų kraustymąsi, į kurį esame rimtai įvelti mes VISI Lietuvoje. Faktas, kad į Europą plūsta neregėtas skaičius arabų, o Šengeno sienos, turinčios mus apsaugoti, yra vietomis kiauros, todėl nepajėgios užtikrint net migrantų srautų kontrolės. Mes – irgi Šengeno pasienis, todėl turime būti budrūs. Be to, Europa gali vėl įvesti vidinių sienų kontrolę, nes į bendriją jau plūstelėjo didžiulis kiekis ateivių.
Pas save galima netyčiomis priimti svetimą pabėgėlę arba pabėgėlį su haremu
Jie kompensuos mums demografines netektis, galbūt,išmoks kalbėti lietuviškai ir susiras darbą bei mokės valstybei mokesčius. Iš pradžių pabėgėliams mokėsime lietuviškas pašalpas, kad galėtų pragyventi ir mokytis kalbėti. Tos pašalpos – keletą kartų mažesnės už vakarietiškasias – tą gali patvirtinti kiekvienas mūsų pensininkas ar valstybinės paramos gavėjas.
Taip būtų su pabėgėliais – gaudami prieglobstį Lietuvoje, jie 5 metus negalės išvykti gyventi į kitą ES šalį! Pasirinkdami Lietuvą, pabėgėliai apsisprendžia ilgiems integracijos išbandymams – tą byloja ryškios ksenofobinės nuotaikos, vyraujančios Lietuvos visuomenėje.
Žinoma, mums daug artimesni būtų migrantai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Jie labiau prisitaikę prie geografinių platumų, žino mūsų istoriją, su jais nesunku susišnekėti, tačiau iš tų šalių atvykstantieji nelaikomi pabėgėliais, nes ten nesiautėja karas. Todėl atvykėliai negauna valstybės pašalpos ir buto, tačiau vis tiek teikia prašymus apsigyventi Lietuvoje.
Dabartiniai „iš Sirijos“ prašymų neteikia, o mėgindami juos suskaičiuoti ir pasidalinti, visoms Afrikos gentims ir arabų vargdieniams, tarsi, siunčiame žinią – „ateikite, priimsime“. Tas yra masalas ne tik geresnio gyvenimo ištroškusiesiems vargdieniams, bet ir tiems, kurie pikti ant Vakarų ir nori kariauti prieš kitatikius.
Mums dabar reikia labai atidžiai pagalvoti, kaip neištirpsime globalėjančiame pasaulyje – naujojoje Europoje, kuo mes ypatingi ir kaip mums laikytis susitelkus, kad kurtume sau saugų ir sotų gyvenimą.
Naujausi komentarai