Visokiais vardais vadinkime korupciją – iškreiptą mąstymą, kenkėjišką elgseną, kyšininkavimą ir švogerizmą. Gal tai padidins korupcijos suvokimo indeksą ir paskatins atpažinti bei įveikti šį reiškinį. Šiandien mes gyvename tokioje aplinkoje, kuri laužo valstybės santvarką, verslo ir žmonių sąntykius. Korupcija paverčia mus gobšiais melagiais, išdavikais ir veidmainiais!
Corrupt – sulaužytas. Veikia, bet blogai. Valdyme tai atrodo, kaip viena sakoma, o kita daroma. Taip mes įpratę, taip mus išmokino gyvenimas ir istorija…
Nuo sovietmečio okupacijos aiškiausiai subujojo lietuvyje dvilypystė – viena galvojome, o kita kalbėjome. Ir žinojome, kad sovietų valdžia lygiai taip pat elgėsi ne tik su savo žmonėmis, bet ir užsienyje – rodė tai, ko iš tikrųjų nėra, gyrėsi tuo, ko iš tikrųjų nesukūrė.
Leninas – tėvelis, Stalinas – vagis! Leninas apšiko Stalinui akis!
Už tokius žodžius praėjusiame amžiuje galėjo sušaudyti, ištremti į Sibirą arba uždaryti psichiatrinėje ligoninėje. Totalitariniam režimui nereikėjo, kad kas nors jį kritikuotų. Tačiau laisvoje lietuvio dūšioje ruseno pasipriešinimo okupantui ugnelė – vogdami iš kolchozų, galvojome, kad taip priešinamės okupantams, griauname jų primestą valstybinę santvarką, korumpuotą sistemą. Daugumas, vos išgirdę pirmuosius žodžius apie revoliucijos tėvą mintyse iš karto suvesdavo, kad kalbama ir apie kitą tautų vadą, tačiau garsiai jau to niekas nedrįsdavo ištarti.
Taip ir liko ta korupcinės elgsenos tradicija, net gi 1990 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Santvarka pasikeitė, atsivėrė platesnės galimybės, o demokratija įgalino manipuluoti piliečių balsais siekiant pelnyti apgauto rinkėjo širdį ir protą – išsirinkti savus. Rinkimai tapo įrankiu pasiekti ir konsoliduoti galią. Tuo demokratijos įrankiu buvo naudojamasi iškreiptai, savanaudiškai.
Sovietinis mentalitetas laužo demokratinę santvarką!
Ne, neišgriovė Landsbergis kolūkių – jie liko žmonių galvose! Būtent – kolchozinis mąstymas veža Lietuvą ligi šiol. Panieka asmenybei, susireikšminimas, puikybė ir gobšumas, kolektyvinė euforinė isterija neskatina kurti, o verčia bėgti.
Korupciją gydyti reikia visais vaistais: tirti, užkardyti ir nuo mažens vykdyti prevencinį bei šviečiamąjį darbą: šeimose, darželiuose, mokyklose. Dabar – puiki proga susipurtyti net akademiniams sluoksniams, kuriems teks brėžti naujas gaires valstybės raidai. Įguskime mąstyti bei veikti ne slapukaudami ir išdūrinėdami vienas kitą, o nardydami tarp žinių ir kurdami darnų sugyvenimą.
Kad demokratinė sistema funkcionuotų, būtina atsisakyti dvigubų standartų. vykdyti įstatymus, kad valstybinės institucijos funkcionuotų sklandžiai, užtikrindamos visuomenei demokratines valstybės egzistavimą. Amerikoje įstatymas gerbiamas ne tik todėl, kad yra griežtas, bet ir todėl, kad visiems užtikrina vienodas sąlygas ir tuo apsaugo stabilumą. Amerikonui saugumą garantuoja ginklu įtvirtintos fundamentalios sugyvenimo taisyklės.
Mūsiuose gi Įstatymą būtina apeiti, keisti ir papildyti, kad kiekvieną kartą korupcinis babkių kranelis atsisuktų į savą daržą. Tačiau ten, kur paslysta nuodėmingas žmogus, jau šiandien gali stoti negailestingi kompiuteriai – dirbtinis intelektas, jei norite – geležinių taisyklių mašinos. Tas aiškus ir skaidrus stabilumas būtinas mums visiems, kad būtume tikri, jog, pavyzdžiui, visokie zuoko draugeliai neužstatys mūsų kiemų, pievų ir aikštelių ar parkų prieigų, kad kiekvieną rytą nubudę būtume tikri, jog gyvename savo šalyje!
—
Čia nuoroda į ankstesnę korupcijos suvokimo versiją, skelbtą prieš septynetą metų 2011-aisiais: Korupcija!!!
Naujausi komentarai