Kaip bevertinsi Seimo rinkimų 2012 pirmąjį ratą, džiūgauja kairieji, o iš Rytų skamba juokai, kad Lietuva išsirinko prorusišką valdžią. Paprasčiau tariant, Lietuva jau atsigręžė į Maskvą, pasilenkė ir tik nuo antrojo rinkimų turo rezultatų priklausys, kaip spėriai nersime į kremliaus meškos glėbį.
Senobinis rusų piešinėlis, kai du tarpusavyje besipisančius užklumpa meška. Tipo, „supraiz - nesitikėjote?"
Didžiojo internetų buržuazinio elemento – Klecko Buržujaus porinkiminė refleksija brėžia ryškią išvadą: „faktai rodo, jog trečdalis Lietuvos – idiotai“. Iš tiesų, tai dar ne taip baisiai, kaip galėjo būti, į Seimą prasiveržus daugiau marginalų, bet ir prorusiškų kairuolių suklestėjimas nieko gera Lietuvai nežada.
Iškart po pirmojo rinkimų rato V. Uspaskich drėbtas akibrokštas, kad, neva, suskystintų dujų kranelis prie jūros (terminalas), pro kurį galėtų mums dujas pumpuoti laivai – DP lyderio žodžiais – gultų našta mokesčių mokėtojams. Niekam iš tiesų neįdomu, kad tokias nesąmones kalba sėkmingu ir apsukriu verslininku save pozicionuojantis kėdainietis. Liberalioji logika sako, kad, jeigu verslas mato tikslą ir naudą – valdžia neturėtų tam trukdyti.
Dabar atrodo, kad V. Uspaskich iš verslininko akimirksniu virto kažkokiu valdininkišku biurokratu, tai čia ir klausimas visiems jam prijaučiantiems – ar tikrai to tikėjotės iš savo lyderio?
Aišku, neverta stebėtis ir ta kremliaus euforija, kuri trykšta į ekskomunistų (LSDP) lyderio A. Butkevičiaus akių. Panašu, kad trise (DP, LSDP ir PTT) akivaizdžiai pasiryžę keisti konstituciją, ekonomiką grįsti vokeliais ir kontrabanda, o šalies ūkį integruoti į rusiškąjį (pro kur atsivežtume pigesnių dujų, kol neturime kranelio jūroje?)
Baisiausia čia tai, kad valdant šalį nepotizmo ir šešėlinės ekonomikos principais, neįmanoma sąžininga konkurencija ir neveikia racionalūs rinkos dėsniai. Tarkime, su kaimynu abu steigiate savo ūkius. Tik kaimynui popierius tvarkyti ir investuotojų susirasti sekasi kur kas geriau, nes jis „pažįsta ką reikia“. Atrodo, esame įpratę prie tokių verslo santykių, bet atrodo, kad ilgainiui neteksime ne tik galimybių kelti savo iniciatyvą, o tapsime pastatyti į kniaziaus samdinių vietas – ar čia – inovatyvios šalies piliečių ir laisvų protų proveržis?
Kairieji destrukciniai elementai, kurių pergale Lietuvoje džiūgauja Rusijos spauda ir pašiepia mus, kaip galutinai išsižadėjusius savo išsikovotos laisvės ir nepriklausomybės, dabar trina rankas, nes, sveikai mąstančių piliečių dėka, marginalų gretos vienmandatėse apygardose ženkliai sumenko.
Apžvalgininkai pažymi, kad dabar, tarsi stojame į naują kovą – laimėję prieš tamsiąją įtūžusių nepraustburnių ir beraščių masę, turime atstovėti prieš imperialistines pro- rusiškas jėgas (juk Silikono slėnis, kuriame sutelktos pažangiausios pasaulio IT pajėgos yra Amerikoje, o ne kur nors Sibire!)
Kaip su euforija stebėjome per šiuos rinkimus sukilusį pilietišką aktyvumą, taip galėtume prisiminti Atgimimą ir Sąjūdį, kai takoskyra buvo aiški – Lietuva atsigręžia į Vakarus. Turime išsaugoti, ką iškovojome, neleisti išdraskyti mūsų ateities ir per antrąjį ratą nepraleisti į valdžią daugiau kairuolių!
Antai, anądien Fanijobiškėse bariau pani Jadzę: „vat išvažiuos jaunimas, nebus kas jums pencijos uždirba“. O kitam kaimynui – Aloyzui patariau: „Vėl į Sibirą važiuosit?“
Internetų šviesuliai aiškiai parodė savo sutlektumą ir pilietiškumą per Seimo rinkimus 2012 metais. Dabar sveiką protą ir žinią reikia nešti platyn į sodybas ir vienkiemius, miestelius ir bažnytakimius, kad neišsipildytų raudonosios Kirmėlės pranašystės!
Naujausi komentarai