Blogeris Rokiškis Rabinovičius tiesia pagalbos ranką.
Glupstva, kitaip nepavadinsi didžiausios Baltijos šalyse naujienų agentūros BNS vadovo Artūro Račo šiųmečius įrašus jojo bloge. Po skandalingojo SąRaČo, kuriame – šimtų Lietuvos piliečių vardai ir pavardės – paskelbimo, pelnytai atrodė, kad tinklaraštininkijos veteranas daugiau jau nieko nebeįgalus parašyti.
Nusiritęs žemiau internetų šiknos – Pipedijos, racas savyje susiurbė didžiausią vaniūčką, tapo absoliutaus locho, ant kurio tyčiojasi visi, kas netingi ir dar negana, įvaizdžiu.
Atrodytų, kas galėtų išgelbėti puolusį rašytoją iš kūrybinių srutų šulinio?
Koktu darėsi žiūrėti į jo tekstus bloge, raudoti norėjosi matant autoriaus traukulius, suvokiant, kad didžiausio dėmesio banga jau slūgsta, o tekstai vis mažiau bekabina skaitytoją, nežiūrint ant ko juos beversi.
Atrodo, tuomet, kai nuo populiarumo viršūnės besiritantis nevykėlis feniksas iš savo murzinų plunksnų drabstė tik šaltus pelenus (smėlį), netikėtai sušvito vilties prožektorius – kažkokiame kontekste Lietuvos blogosferos korifėjus, tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius, tarsi pagyrė Artūrą Račą, įvertindamas jo svarią reikšmę.
Ir štai: Ba-Bam! Netikėtas nušvitimas įvyko! Paliestas paties R. Rabinovičiaus, A. Račas savo tinklaraštyje prapliupo dėkingumu ir liaupsėmis, pademonstravo savo visišką atsidavimą R. Rabinovičiaus valiai.
Tas tik dar kartą įrodo R. Rabinovičiaus šventumą, patvirtina antgamtines jojo galias ir begalinį mielaširdingumą ant tokių beviltiškų padugnių, kokia tapo racas, nuliejant savo malonę ir ižgelbėjant nuo pražūties!
Pasirodė išrišimas vieno įspūdingiausių, daugiausiai dėmesio ir lankomumo prikausčiusių epizodų ligšiolinėje Lietuvos blogosferos istorijoje.
Akivaizdu, kad pokyčiai yra neišvengiami, o vis galingesnį postūmį tam turi internetų tinklai!
Naujausi komentarai