Vis dažniau besvarstant, kaip „prie ruso buvo geriau„, pasirodo, kad didelė dalis lietuviškai suprantančiųjų galvoja, kad, neva, „būtų geriau„.
Sako, nedera vaiko gluminti klausimais, kurį – mamą ar tėtį labiau anas myli. Sustūgome ir tuomet, kai iš apklausų pasirodė, kad lietuviškai suprantantieji dvejoja, kas svarbiau – neseniai (1990 m.) atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, ar materialinė gerovė. Tas parodė, jog pamatinės Lietuvos valstybingumo vertybės yra tiek suklibėję, kad rinkėjai, nejučia, imtų ir mielai pakištų mus visus atgal raudonajai meškai po koldra ar sugrūstų čekistams į klozetą.
Vos paskelbus apklausą, provokuojančią „Kas geriau: laisvė ar nepriklausomybė?„, iššoko aktyviai palaikomas atsakymo variantas, kad, neva, „prie ruso buvo geriau„. Jei tame matytųsi tik Latvių gatvės atstovų ranka, galėtume garsiai pasijuokti iš dar vienos kremliaus pakalikų provokacijos. Tačiau tai, kad šį teiginį keliame lietuviškai, užtraukia didžiulę gėdą, demonstruoja dibilišką istorijos neišmanymą, nepagarbą praeičiai ir indikuoja grėsmingą, ženklios dalies piliečių puoselėjamą pavojų šalies laisvei bei nepriklausomybei!
Turtinga rusiška kultūra mums suteikia ne tik dvasinio peno, bet ir vertinga tuo, kad galime giliau pažinti tą jėgą, kuri tebealsuoja mums į nugarą – iššieptais žabtais ir plačiai išskėstomis letenomis su aštriais nagais, nuolat tyko paklydėlius pričiupti savo glėbin.
Butaforinės sovietizmą liauspinančios smulkmenos iš praeities prikeliamos vis patrauklesniais pavidalais. Kliba stuburas tų, kurie gainiojasi pigių firankų ir nekreipia dėmesio į tai, kokie principai sudarė galimybes Lietuvos visuomenei gyventi taip, kaip ji gyvena dabar. Atrodo, kad „Snickers„, „Coca Cola„, „блядь“ ir „нахуй“ yra savaime suprantami ir mūsų visiškai įsisavinti dalykėliai, dėl kurių atsiradimo net neverta sukti sau galvos.
Lietuviškai tebepostringaujame, kaip padaryti savo gyvenimą geresniu, tačiau, užuot kūrę pažangius planus, neretai, panašu, grįžčiojame atgal ir taikomės sulįsti atgal komuniagoms į šikną!
Pasvarstykime ir suteikime daugiau prasmių tam, kas leidžia mums šiandien būti tokiais, kokie esame ir telktis, kuriant tokią ateitį, kuriai pamatus klojo istorija:
P.S. puslapiai irgi pasikeitė – vietoje sovietinės propagandos biuletenių bei organų atvaizdų, dabar matosi toks pat pilkas, tuščias ir bereikšmins `no-signal screen` vaizdelis. Brukame velniop visokią komunistinio totalitarizmo vaizdinę apraišką, ir klausiame, kas toliau?
Naujausi komentarai