Ignoras sausio 13-ąją

Yra toks instrumentas, kaip ignoras – juo pasiseka eliminuoti nepageidaujamus reiškinius, bet sėkmė priklauso nuo darnos ir sutarimo.

Galima praignoruoti sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimo svarbą ir į Vilnių atsiųsti kokią nors Evą Kierzkowską arba užmerkti į tai akis ir „neieškoti problemų ten, kur jų nėra“ (pagal I. Degutienę). Negi reikėtų imti galvoti, kad problemų dabartiniuose sąntykiuose su Lenkija nėra?

Galima praignoruoti ir vidurinėje mokykloje mokomą istoriją, ypač, jei buvai iš atsiliekančiųjų. Galima praignoruoti bet kokį bendruomenės, miesto, šalies ir nacijos tvirtybės pamatą, už tai atsipirkti tėtušio pabarimais ir korumpuotais teismais, bet ir toliau spjaudytis vėmalais irgi žaliaukomis.

Tačiau sveika nuovoka turėtų kuždėti, kad esama fundamentalių (pamatinių) ir kertinių dalykų, dėl kurių mes esame dabar ir čia ir dar per amžius, kad mus čia kas prisimintų geruoju. Taigi čia ir atsiranda metafora, kad „spirtum į šūdo krūvą, bet išsitepsi“.

Dar kiti sako, kad čia liga, o garbūs mąstytojai kalba apie kažkokį absoliutų blogį, kuris turi būti atatinkamai ir traktuojamas. Neleisti dibilo į valdžią, jokiais būdais!

Yra dar tokia ignoro rūšis, kaip informacinis  – solidarus žurnalistinis – pijarinis veiksmas, kuris puikiai veikė laužant A. Valinsko ambicijas ir, ko gero, yra natūrali, sveikintina ir puoselėtina reakcija į politikos minedo kliedesius.

Informacinis ignoras – galingas ir efektyvus atsakas įžūliems akiplėšoms, ypač – artėjant rinkimams. Minedas neturi pinigų užsakinėti reklamą, todėl stengiasi dėmesį patraukti skandalais. Tam pasitelkiami visokie žodžiai, o kas baisiausia – iš skylėtos galvos halogenais spinduliuojanti nuopisos ideologija pajėgi sklisti tarp tų, kuriems dar nėra dvidešimties…

Taigi, skaičių magijai ir šviesiai atminčiai – 20 metų sausio 13, 2011 Vilnius – ką papasakosi vaikams per ateinantį jubiliejų?

Share