Šiandien Arūnas Gelūnas

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas žengė ryžtingą žingsnį, viešai pareikšdamas, kad Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymas – viešasis interesas, todėl statybos privalo būti užbaigtos.

„Nesu nei entuziastas, nei iniciatorius šio projekto, bet aš manau, kad viešasis interesas reikalautų pabaigti kaip įmanoma sparčiau šį objektą“, – sakė ministras.

Kultūros ministras A. Gelūnas siekia užbaigti Valdovų rūmų epopėją (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Ką turi galvoje A. Gelūnas, sakydamas, kad delsimas užbaigti Valdovų rūmų statybą gali labai brangiai kainuoti Lietuvai?

Atrodo, jau skambėjo įvairūs argumentai tęsti amžiaus statybą, kurią laimino trys Vyriausybės ir Prezidentai. Negi vyriausiajam šalies kultūrininkui iš tiesų parūpo vykdyti patriotiškumu uždangstytą socialdemokratų partinę liniją ir toliau žarstyti milijonus?

Pinigų skonis

Nuo pat statybų pradžios, projektas pabrango trigubai ir iš valstybės biudžeto jau atseikėta virš 100 milijonų eurų. Dar po du milijonus kasmet kainuotų pastatų konservavimas, jei statybos sustotų.

Nenuostabu, jei ir dabar pasirodytų, kad darbams užbaigti skirti pinigai jau seniai išvogti – jų nebeliko, lygiai taip pat nepasirodys nuostabu, jei teks dar susimesti keliasdešimt milijonų padėčiai gelbėti.

Ąžuolais ir glazūriniais kokliais, auksais, parketais ir šviesiomis menėmis bei lotynišku užrašu virš įėjimo pasitinkantys Valdovų rūmai – velionio Prezidento Algirdo Brazausko užgaida ir nuoseklaus valdiškų (visuomenės) pinigų švaistymo pavyzdys!

Nustatyta begalės įstatymų ir kitokių teisės aktų, pirkimų ir darbų apskaitos bei atskaitomybių pažeidimų, bet Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kalba tvirtai, nuosekliai ir taisyklingai:

„Aš manau, kad viešasis interesas pralaimėtų“ – sakė A. Gelūnas,  komentuodamas atvejį, jei Valdovų rūmų statybos sustotų, o pinigai būtų paskirti kitoms kultūrinėms reikmėms.

Ką turi galvoje ministras?

Ar tai vyriausio šalies kultūrininko reikalas kelti sumaištį dėl pinigų? Ko gero, derėtų atkreipti dėmesį kitur ir pasidalinti juodžiausiais prisiminimais apie Valdovų rūmus ir jų atstatymo projektą.

A. Gelūnas, nejučia, prisimena nuvalkiotą kultūrinę ir išliekamąją vertę: jis kalba apie kažkokius terminus, tačiau iš tikrųjų operuoja tautos atmintimi, išlikimu ir vertybių perdavimu ateinančioms kartoms.

Tebūna Valdovų rūmai vieno iš daugiausiai žalos Lietuvai padariusio politiko inicijuotas ryškiausias nuolatinio įstatymų ignoravimo, akivaizdžios korupcijos požymių, nesąžiningo verslo protegavimo ir neskaidrumo pavyzdys.

Tegu juoda dėme ateities kartoms ant sąžinės gula tos rietenos ir niekšybės, mažai kuo besiskiriančios ir ne ką tobulesnės už prieš šimtmečius didžiųjų Lietuvos kunigaikščių naudotas valstybės valdymo priemones.

Atrodo, kad A. Gelūnas siekia aiškia padėti tašką šioje įvairiaspalvėje istorijoje, kuri, be abejonės, tebesiutina saviškius ir taps puikiu pasakojamuoju turiniu atvykėliams.

Vardan tokios šiandienos istorijos išlikimo ir galimybių dar plačiai ją vertinti bei diskutuoti, negaila pastatyti net AMB mauzoliejų, į kurį iki 2030-ųjų visus sukišti numato Račas…

Share