Dabar dažnai kyla klausimas: Kur gauti pinigų? Statistika rodo, kad staiga prireikus kokių 100 Eurų, vos ne kiekviena Lietuvos šeima patirtų tam tikrų sunkumų. Eiti vogti, ar skolintis – dažniausiai lietuvio galvoje kylančios mintys. Greitasis Kreditas arba Extra kreditas čia tampa švininiu gelbėjimosi ratu!
Juk visiškai nesvarbu kaip skolintis?
Antai Islamas griežtai smerkia visokius palūkininkus, tačiau tai netrukdo veikti ir klestėti Artimųjų Rytų bankams. Tėtušio Gobseko patirtis rodo, kad palūkininkų gyvenimas ne lengvas, tačiau pelningas, su gilia istorija ir būdingas įvairioms tautoms – ne vien lietuviams. Pelnytis iš kito nelaimės – kilnus ir ne visiems suvokiamas mentaliteto bruožas. Pasimovę ant palūkininkų jauko, tampame nuo jų priklausomi. Nepaisant to, susirenka nemaža pinigų suma ir darbo skolų išmušinėjimo bendrovėms – „Pisau aš jūsų krizę!“* Turbūt ne veltui kaime (ir mieste) gyvas prietaras, kad skolintis – žema, menka ir niekinga: „Geriau jau žemę rysiu!“
Skunduose nemažai kritikos apie keletos greitųjų kredito bendrovių veiklą. „Lupikautojai, Niekšai, Kraujasiurbiai!“ – tokiais žodžiais Greitųjų Kreditų tiekėjai vadinami nebent į mikrofoną. Ar reikia detalizuoti, kaip šios paslaugos kišimas į šikną piliečiui peržengė visas ribas? Ar bukai nesuskaičiuojama, iš kur pas tuos vyrukus nauji automobiliai ir brangios kekšės?
Paprastas gobšumas ir išlaidavimas, nenumaldomas poreikis lėbauti ir siausti lemia, kad impulsyviai pasiskoliname daugiau negu reikia, pravalgome ir prageriame, o paskuj kokį pusmetį dar mokame palūkanus! Kiek istorijų apie už spintos užmestas, degintas, laužytas ir skandintas EGO korteles? Rinkodaros vazelinu patepta finansinė priklausomybė sukausto asmenybę! Čia pateikime patarimus būsimąjam Greitųjų Kreditų vartotojui:
- Pasiimk Greitą kreditą
- Jei gali – imk dar vieną kreditą!
- Pasipasakok artimiesiems…
___
* Čia parašyta ne prieš verslo šaką, o apskritai – apie bendroves
O kaip pas kitas šalis? Ar ten tokie patys siaučia? Ar jiems leidžia?
Kaip kur uždrausta greituosius kreditus siūlyti tam tikrose vietose (pvz – prie kazino) ir kitaip ribojama tų bendrovių veikla..
Pas mus, kaip supratau, tokių apribojimų nėra. Ar ne?
Taigi siautėja kaip žvėrys! Prie mokyklų lipdukus dalina, SMS ir skolų pranešimus belenkam siuntinėja. Tipo, „pirmas kreditas – be palūkanų“, o jau paskum, suprask, gali ir iki triusikų prasiskolinti!
Problema ta, kad nesidomima patirtimi, kam ir kaip naudoti vartojamąją paskolą…