Gal kam pasirodys įžūlu taip teigti Eurobasket 2011 Vilniuje įkarštyje, bet čia prisiminkime tuos, kuriems čempionatas baigėsi sulig fiasco rungtynėse prieš Ispaniją. Tiesiog apie krepšinį dera užsiminti vien dėl to, kad tekstas patektų į milžinišką duomenų srautą.
Čia buvo tik laiko klausimas, kada persipildys kantrybės taurė ir pastangos skaičiuoti dienas, likusias iki čempionato krepšinio pabaigos rodo, kad vis mažiau lietuvių lieka nuošalį istorinio euforijos momento. Gaila, bet čia toliau tenka pastebėti, kad krepšinis – kol kas be ne vienintelė stipriai vienijanti grandis, nors ir kituose aruose yra kur pasitempti.
Vis garsiau skamba ir gaudžia Tautiška giesmė po arenų skliautais ir toli už Lietuvos per elektroninius kanalus ir gyvą žodį, tebūna Europa musyse, jei jau mes iki jos „vidurkio“ vis dar dasikasinėjame… Bet šalia visų krepšinio pergalių, 1410 Žalgirio mūšis, ko gero, – svarbiausia, nes davė vardą sovietmečiu užsigrūdinusiai tapatybei.
Galima pateisinti ir dera pagirti tą namudinį entuziazmą su kuriuo vietos vaikėzai ir bobutės pasitiko svečius – sirgalius iš kitų valstybių, pagerbti kantrybę ir atsidavimą tarnybų, pareigūnų bei savanorių, kurie talkina didžiausiam kašio show Lietuvos istorijoje!
Kol tęsiasi Eurobasket 2011, lietuviai skinasi vis daugiau pergalių ne tik krepšinio aikštelėje. Šlovingų pavyzdžių įkvėpti, randasi sprendimai ligšiol netyrinėtose nišose. Tebūna pergalė toje vienybėje, kuri aidi prieš kiekvienas rungtynes, pakelia dvasią, uždega ryžtą ir į sumaištį stumia varžovą!
Naujausi komentarai