Kam sostinei žalioji energija?

Berimstant kaimynų diskusijoms dėl energijos kainų, plebiscitu brukama apsispręsti Lietuvai, ar išlikti branduoline valstybe ateityje. Priešrinkiminė politikų beletristika provokuoja piliečius abejoti pamatinėmis vertybėmis.

Lietuvos atominės valstybės atieties vizijai iliustruoti pasitelkta nuotrauka iš rusiško interneto, kur apžvelgiami tarpvalstybiniai klausimai, aktualūs 2005 metais - nejoy reading!

Tūla Darbo partijos paulauskinė atplaiša, atvirai kairuoliškas socliberalų.popo.lt tvirtina, kad, „referendumui dėl Visagino atominės elektrinės turėtų pritart visi iki vieno ir visai nesvarbu ar žmogus yra už, ar prieš

Čia dar galima pasiginčyti, ar tardami „ne“ atominei elektrinei, prieš kurią Sąjūdžio laikais minias telkė prof. dr. Vytautas Radžvilas, užkertame duris šiuo metu vienam racionaliausių ir efektyviausių energetinės nepriklausomybės ramsčių, ar, sakydami „taip“ pripažįstame, kad žalesnės ir tiek pat efektyvesnės energijos už atomą kol kas žmonija neišrado, o interesų grupuotės stabdo atsinaujinančių energetikos šaltinių diegimą bei plėtrą.

Taikliai pastebėta, kad iždavikiškas sąmokslas, steigiant LEO LT iš pagrindų pakirto naujos ir modernios atominės katilinės Lietuvoje statybos projekto autoritetą. Išdūrinti žmonės jau linkę abejoti viskuo, kas susiję su valdžios pažadais ir lengvabūdiškai griebiasi nuomonių formuotojų sumaniai paspęstų argumentų.

Aritmetika čia yra paprasta: kas turi batarėjkę – energijos šaltinį – pas tą ir lemputė šviečia – gerbūvis ir pilnatvė sotina. Baisu tik, kad gali sprogti, nors ties atominės energijos eksploatavimo saugumu, nuo pat Trumeno laikų, darbuojasi tūkstančiai šviesiųjų pasaulio protų. Dalis jų – atomščikai ir jaderščikai – neseniai klestėjo viename žaliausių Lietuvos miestų – Visagine.

Vilnius, gi, po senybai skendi iš rusiško kapitalo kildinamo rubikono kišenėje ir nė neketina renovuotis – ką jau bekalbėti apie bent tris argumentus dėl atominės energijos panaudojimo ateityje! Žalioji Vilniaus energija – mašinų dūmuose dūstantys dviratininkai, ekologiškas pupeles auginantys sodininkai, koksu kūrenamų daugiabučių namų savininkų bendruomenių nariai – šylant orui, skleidžiasi kaip pavasariniai lapai. Atrodo, kad vangių saulės spindulėlių kutenamam lietuviui nerūpi, kuo jis šildysis ir pasišvies ateinančią žiemą…

Naivu tikėtis, kad, jeigu mes pas save uždrausime Ignalinos atominę elektinę (VAE), tai apsisaugosime nuo kaimyninių Astravo ir Baltijos jėgainių eksploatavimo rizikos! Net tada, kai jas, pamažėl, galų gale, pasistatys būsimieji Lietuvos energetinio saugumo garantai.

Rytų dimensija Lietuvos energetinės ateities klausimu čia įgauna gilesnę perspektyvą ir verčia žvelgti kur kas toliau: už Uralo, pro Sibirą ir Kamčiatką į Japoniją, pro ten – į Ameriką ir galop – namo, pro Briuselį. Nes žemė esti apvali, o namuose sprendžiame klausimus, kurie svarbūs daugumui, besirūpinančiųjų žmogiškosios rūšies išlikimu planetoje…

Referendumas dėl atominės elektrinės būtų stipriu argumentu, tiek Briuselyje, tiek Maskvoje!

Share