Kaip jau ne kartą esu rašęs, esu susinervinęs, baisiai susierzinęs, piktas ir sugniuždytas: nesuprantu daugeliui akivaizdaus fakto, kad Lietuvos žiniasklaidos nepaperkamumą lemia tik pinigai.
Redakcijos, bukvaliai džiūgauja, prisitraukdamos vieną kitą litą, o ir reporteriai vietose nesikuklina jamti po stolniką ar dvacoką. Atrodo, kad prodažnos škūros – paperkami žiniasklaidininkai – ne tik, kad nesibodi save tapatinti su Lietuvos žurnalistikos elitu, bet dar ir lieka už borto, kai leidėjai ar savininkai žarstosi užsakytų straipsnių pinigus, o savo uolioms bezdžionėms – idėjiniams copywrighteriams – palieka tik prievolę kaukšėti klaviatūromis dėl garbės, dėl darbo sutartyje numatyto atlyginimo ar dėl žalios arbatos užgaidų iš stiklinio narvo.
Visiškai ignoruoju ir tą faktą, kad būdamas vienintelės naujienų agentūros CEO, esu kengubai atsakingas už brukalą pavergtoms žiniasklaidos priemonėms. Tvirtinu ir tvirtinsiu, nors ir kirviu man per galvą tąšyk, kad visi save vadinantys žurnalistais, yra nemokšos, grafomanai, dundukai (išskyrus mane), o aš vienintelis teisingai galvoju ir gražiausiai moku rašyti!
Mane neramina dar ir tai, kaip ant adatos pasodintos prenumeratorės – valstybinės įstaigos, privačios organizacijos ir, žinoma – dalis redakcijų, priklauso nuo mano pavaldinių uoliai kalamų pramoninių žinučių. Visgi tenka pripažinti, kad, pavyko įkalti į galvas, jog be naujienų sunku, net jeigu jos ir atrodo sukaltos nepriekaištingai.
Todėl dar kartą kreipiuosi ir siūlau visokiems ramanovskiams, bačiuliams, čyvams ir užkalniams, bei jų atstovaujamoms pseudo-žurnalistinkos mokykloms, gerai apsvarstyti, kam iš neapdergtųjų dar lemta būti įrašytiems į Lietuvos žurnalistikos Raudonąją knygą?
Vardan to, jei Likimas bus man palankus, tai pasistengsiu apmyžti net ir patį Romos popiežių!
___
* šitas straipsnis pirktas ir publikuojamas už 260 Lt., kaip tai diktavo tuometinė paperkamos žiniasklaidos konjunktūra.
Naujausi komentarai