Lietuviškų internetų viltis Seimo rinkimuose 2012 – tinklaraštininkas ir supertėtis, Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas nr. 102 – Skirmantas Tumelis paskleidė viralų ir užminė rinkėjams mįslę – keturgyslę šaradą. Čia astkleisime Skirmanto Tumelio paslaptį!
Ateities politikui Skirmantui Tumeliui patinka ir sekasi spęsti bei spręsti galvosūkius
Jojo sudėti agitaciniai filmukai jutūbėje nuo bendro propagandistų šlamšto absoliučiai skiriasi ne tik tuo, kas juose rodoma, bet ir tuo, kad filmai susukti niekam nieko nemokant. Ta žinia jau papiktino uolųjį VRK sargą L. Ulevičių, kuris, panašu, netiki, kad kūrybiškumas ir idėja pajėgi sutelkti žmonių širdis ir suremti jų protus bei pajėgumus.
Čia gi siūlome neatsipaliduoti ir įtariai panagrinėti, ką mums siūlo kandidatas Skirmantas Tumelis štai šiame viraliniame filmuke:
***
***
Dėl visa ko, pateikiame tekstą:
„Ėjo politikas mišku, atsisėdo ant kelmelio ir nebegalėjo kalbėti“
Pirmiausiai išpjaustinėkime šitą koduotą tekstą primityviuoju būdu, pasikliaudami gandais ir paskalomis, savo nuojauta bei kaimynų kuždesiais. Svarbiausia, kad viskas būtų aišku ir suprantamai atvestų prie rezultato.
Taigi, savaime suprantama, kad mišku ėjo ežiukas! Tai jau visiems seniai aišku, nes būtent taip prasideda visi anekdotai apie ežiuką. (jis, beje, gali būti lengvai siejamas su politiku, nes tam tikra prasme irgi klaidžioja rūke).
Kodėl einantieji [aukštas pareigas] kartais priversti atsisėsti – irgi daugmaž aišku, bet štai čia ir užkimba antras kabliukas – ant kokio kelmelio staiga ėmė, nei iš šio nei iš to, ir atsisėdo mūsų menamas politikas – ežiukas? Šitas teiginys labai reikalingas praplėtimų ir išaiškinimų, nes taip ir neaišku, prie ko čia tas kelmelis. Tada jau kyla klausimų, kodėl kelmelis, kokio storumo, ar seniai nupjautas, kokiame miške ir taip toliau.
Tačiau daug baisiau skamba finalinė frazė, tarsi nuosprendis, diagnozė ar patyčia: ir negalėjo kalbėti. Čia, neabejotinai, kandidatas, ko gero perspėja apie pavojų žodžių laisvei! Juk politikui, o ir šiuolaikiniam komunikabiliam žmogui gebėjimas kalbėti, o ypač laisvai reikšti savo mintis bei įsitikinimus yra svarbiausia ne tik garbingą ir orų gyvenimą užtikrinanti, bet ir pragyvenimo šaltinį galimai garantuojanti opcija – netekę žodžio laisvės, neteksime ne tik savo tapatumo, bet galime netekti ir duonos!
Taigi, ieškant atsakymų į Skirmanto Tumelio užmintą mįslę, verta susimąstyti, kokie pavojai tyko politikų miškuose, ką metaforiškai simbolizuoja „kelmelis“ seimūnų žargonu ir apie kokias, galimai, sumas, užčiaupiančias politikams burnas, ar nuperkančias rinkėjų simpatijas bei balsus, galimai kalbame?
Naujausi komentarai