Branduolinio bendradarbiavimo sutartis, kurią pasirašė Venesuela su Rusija, tėra menkutis bandymas įkąsti Amerikos kapitalistams. Apžvalgininkas teigia, kad šitaip stengiamasi eksportuoti proletariato revoliuciją ir įveikti masonizmą.
Galima pritarti plačiai opinijai, kad jokio netikėtumo čia nėra, nebent skaičiai: pagal pernykštį susitarimą, Rusija perduos Vensuelai ginkluotės daugiau nė už du milijardus dolerių. Daugiausia, tai – seni tankai, keletas raketų, atominėms bomboms nešti ir priešlėktuvinės gynybos sistema.
Hugo Cheewaz sako, kad tai – „protingas taktinis žingsnis, o Maskva – Venesuelos nepriklausomybės garantija, kad ši nepatektų į Amerikos įtaką. Visi žino, kad Meška stipresnė už Mikimauzą!“
koks bjaurybė tas Hugo… Pywacijau, tau garbės nedaro tokios draugijos.
Man kažkaip atrodo, kad šitas dalykėlis yra tik dar vienas būdas Rusijai vežt prisodrintą uraną (ar gamint vietoj) arčiau Amerikos. Žinant tarpusavio melę, tai nenustebčiau, jei pradėtų jie ten mmėtytis branduolinėm galvutėm.
Susiparinau, kaip reikia tarti „Cheewaz“, blemba. Būtų Čavesas, viskas čiki būtų, tai ne, reikia kažkokių nelitwiniškų raidžių dadėti.
O šiaip tai gerai, kad Amerikams po užpakaliu smeigtuką deda – gal sekantis (tikėsimės, ne afro-musulmoniškos kilmės) prezidentas imsis bent kažkokių priemonių savo daržui pasitvarkyti, atai piktžolėm baigia užželti
Čian neabejotinas silogizmas gaunasi: Kuba, dabar – Venesuela…
Bet dar pridurkime Baltarusiją…